VYSKUPIJOS Ganytojai
Vyskupas Juozapas KUKTA (1926–1942 m.)
Pirmasis Kaišiadorių vyskupas, žinomas ano meto Vilniaus krašto lietuvių veikėjas, Vilniaus katedros kapitulos kanauninkas, palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio studijų draugas ir bičiulis, tremtinys; gimė 1873 m. vasario 3 d. Trakinių k., Anykščių r.; studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje ir Petrapilio dvasinėje akademijoje, įgijo teologijos magistro laipsnį; 1898 m. įšventintas kunigu; lenkams okupavus Vilniaus kraštą, 1922 m. kartu su 19 lietuvių kunigų ištremtas iš Vilniaus vyskupijos; 1922–1926 m. Vilniaus vyskupo Jurgio Matulaičio pavedimu, vėliau Apaštalų Sosto paskyrimu valdė Nepriklausomoje Lietuvoje likusią Vilniaus vyskupijos dalį; įsteigus Kaišiadorių vyskupiją, 1926 m. konsekruotas Kaišiadorių vyskupu. Vyskupas Juozapas Kukta uoliai ėjo ganytojo pareigas, visų pirma ėmėsi vyskupijos kūrimo darbų – rūpinosi Kaišiadorių katedros ir vyskupijos kurijos namų statyba, sudarė katedros kapitulą, organizavo pirmąjį vyskupijos Eucharistinį kongresą, vėliau sinodą, įsteigė daugiau negu dešimt naujų parapijų, paskelbė 17 ganytojiškų laiškų. Mirė 1942 m. birželio 16 d.; palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje.
2003 metais Kaišiadorių vyskupijos kurijos leidykla išleido biografinę knygą „Vyskupas Juozapas KUKTA“.
Vyskupas Juozapas MATULAITIS-LABUKAS (1942–1943 m.)
Ilgametis Kaišiadorių vyskupo Juozapo Kuktos, vėliau vyskupo Teofiliaus Matulionio generalvikaras, Kaišiadorių katedros kapitulos prelatas, tremtinys, Kauno ir Vilkaviškio vyskupijų apaštališkasis administratorius.
Gimė 1894 m. sausio 19 d. Greikonių k., Alytaus r.; studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje; kunigu įšventintas 1918 m.; vėliau studijavo Vokietijoje ir Šveicarijoje, įgijo socialinių mokslų daktaro laipsnį; besidarbuodamas Kaišiadorių vyskupijoje, ėjo vyskupijos kurijos kanclerio ir vyskupo generalvikaro pareigas, taip pat rūpinosi katedros, kurijos, vyskupijos poilsio namų Birštone statybos darbais, parapijų ūkio reikalais. Mirus vyskupui Juozapui Kuktai, vienerius metus (administratoriaus teisėmis) valdė vyskupiją; 1946 m. dešimčiai metų ištremiamas į Sibirą; 1965 m. Romoje konsekruotas vyskupu bei paskirtas Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi. Šias pareigas ėjo iki mirties. Mirė 1979 m. gegužės 28 d.; palaidotas Šiluvos bazilikos šventoriuje.
Arkivyskupas Teofilius MATULIONIS, Dievo tarnas (1943–1962 m.)
Teofilius Matulionis gimė 1873 m. birželio 22 d. Alantos parapijoje (Molėtų r.). 1900 m. baigė Petrapilio kunigų seminariją ir buvo įšventintas kunigu. Dirbo Latvijos parapijose, o 1910 m. perkeliamas į Petrapilį (Leningradą). 1923 m. už priešiškumą sovietų valdžiai įkalintas. 1929 m. konsekruotas vyskupu padėjėju ir paskirtas į Mogiliovo vyskupiją. Tais pačiais metais jį vėl užklupo tremtis: buvo nuteistas 10 metų sunkiųjų darbų ir išsiųstas į Solovkų salas.
1933 m. grįžo į Lietuvą. 1934 m. lankėsi Romoje pas popiežių Pijų XI. Kiek vėliau popiežius apie vyskupą Teofilių yra pasakęs: „Garbė lietuvių tautai, davusiai tokį didvyrį“.
Grįžęs į Lietuvą vyskupas apsigyveno benediktinių vienuolyne Kaune, talkino Kauno arkivyskupui pastoracijos darbuose, vyriausiojo kariuomenės kapeliono pareigose.
1943 m. paskiriamas Kaišiadorių vyskupu. 1946 m. vėl buvo įkalintas, pradžioje Oršoje, vėliau – Vladimire, galiausiai – Mordovijoje (Rusijoje).
1956 m. vyskupas Teofilius Matulionis grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Birštone pas kunigą Joną Jonį, Birštono parapijos kleboną, bei perėmė vyskupijos valdymą iš Kauno arkivyskupijos valdytojo kan. Juozapo Stankevičiaus.
1959 m. sovietų valdžios sprendimu vyskupas buvo nušalintas nuo pareigų ir prievarta apgyvendintas Šeduvoje (Radviliškio r.). 1962 m. Apaštalų Sostas „už pagirtiną tvirtumą einant gerojo ganytojo pareigas“ vyskupui Teofiliui suteikė arkivyskupo titulą. 1962 m. rugpjūčio 20 d. arkivyskupas Teofilius Matulionis mirė ir buvo palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje (vyskupų kapavietėje).
Arkivyskupas Vincentas SLADKEVIČIUS, Šventosios Romos Bažnyčios kardinolas (1982–1989 m.)
Gimė 1920 metų rugpjūčio 20 d. dabartiniame Kaišiadorių rajone, Žaslių parapijoje, Guronių kaime. Mokėsi Kaišiadorių, Kauno jėzuitų gimnazijose. 1939 metais įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1944 metais.
Vikaravo ir klebonavo įvairiose vietovėse: Kietaviškėse, Merkinėje, Aukštadvaryje, Čiobiškyje, Nedzingėje, Šešuoliuose, Kuktiškėse, Inturkėje. 1952 m. tapo Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos prefektu ir dvasios tėvu. 1957 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Kaišiadorių vyskupo sosto augziliaru sedi datus. Sovietų valdžia vysk. V. Sladkevičiui neleido eiti vyskupo pareigų. 1959 m. ištremtas į Nemunėlio Radviliškį (Biržų r.) ir apgyvendintas namų arešte. 1975 m. davė amžinuosius įžadus marijonų vienuolijoje.
1982 m. buvo leista grįžti į Kaišiadorių vyskupiją – ėjo apaštalinio administratoriaus pareigas. 1988 m. buvo išrinktas Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininku; šias pareigas ėjo iki 1993 metų. 1988 m. pakeltas kardinolu, o 1989 m. paskirtas Kauno arkivyskupu metropolitu. 1995 metais, laikydamasis bažnytinės teisės nuostatų (dėl amžiaus), kardinolas Vincentas Sladkevičius atsistatydino iš Kauno arkivyskupo pareigų ir nuo to laiko gyveno Kaune kaip emeritas. Mirė 2000 m. gegužės 28 dieną, palaidotas Kauno arkikatedroje bazilikoje.
2000 m. apie kardinolo Vincento Sladkevičiaus gyvenimą ir veiklą „Santaros“ leidykloje išleista Irenos Petraitienės knyga „Kardinolas“. 2003 m. tos pačios autorės sudarytą knygą „Padaryk mane gerumo ženklu“ išleido „Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinis butas-muziejus”.
Kunigas Bernardas SUŽIEDĖLIS (1888–1967)
Kaišiadorių vyskupijos kapitulos prelatas, tremtinys, Žiežmarių (Kaišiadorių r.) bažnyčios statytojas; 1946 m. įkalinus vyskupą Teofilių Matulionį, jo įgaliotas trejus metus valdė Kaišiadorių vyskupiją; 1949 m. ištremtas į Sibirą. Mirė 1967 m. balandžio 11 d.; palaidotas Žiežmarių (Kaišiadorių r.) kapinėse.
Kunigas Juozapas STANKEVIČIUS (1902–1974)
Kauno arkivyskupijos kunigas ir kapitulos kanauninkas, keletą metų valdęs šią vyskupiją. Nuo 1949 iki 1957 m. valdė taip pat ir Kaišiadorių vyskupiją. Mirė 1974 m. lapkričio 4 d.; palaidotas prie Kauno arkikatedros.
Kunigas Juozapas MEIDUS (1907–1983)
Kaišiadorių vyskupijos kapitulos garbės kanauninkas; vyskupiją valdė nuo 1959 iki 1962 metų. Mirė 1983 m. rugsėjo 2 d.; palaidotas Viekšnių (Mažeikių r.) bažnyčios šventoriuje.
Kunigas Povilas BAKŠYS (1901–1973)
Kaišiadorių vyskupijos kapitulos garbės kanauninkas, vėliau prelatas; nuo 1962 iki 1973 metų valdė Kaišiadorių ir Panevėžio vyskupijas. Vatikano II Susirinkimo dalyvis. Mirė 1973 m. liepos 2 d.; palaidotas Vievio (Elektrėnų sav.) kapinėse.
Kunigas Juozapas ANDRIKONIS (1909–1999)
Kaišiadorių vyskupijos kapitulos kanauninkas, Kiauklių bažnyčios statytojas; vyskupiją valdė nuo 1973 iki 1982 metų. Mirė 1999 m. balandžio 9 d.; palaidotas Kiauklių (Širvintų r.) bažnyčios šventoriuje.