Naujienos

Telšių vyskupo Algirdo JUREVIČIAUS homilija Žolinės atlaiduose Pivašiūnuose (2021-08-15)
2021 m. rugpjūčio 15 d. Pivašiūnuose, svarbiausioje Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės vietoje, kur nuo senų laikų garsėja užtarimu Švč. M. Marija - Nuliūdusiųjų paguoda, buvo švenčiama Žolinės liturginė iškilmė ir atlaidai.

Šia proga Eucharistijai vadovavo ir homiliją sakė Telšių vyskupas Algirdas JUREVIČIUS. Kartu celebravo Kaišiadorių vyskupai – ordinaras Jonas IVANAUSKAS ir emeritas Juozas MATULAITIS. Mišių liturgijoje dalyvavo gausus maldininkų būrys, giedojo jungtinis Kaišiadorių vyskupijos parapijų choras.

Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius savo homilijoje sakė, kad Dangaus patirtį, tą laimės lopinėlį mes šiandien išgyvename čia, Pivašiūnuose, prisimindami didžius Dievo darbus, kuriuos Viešpats nuveikė per Mariją ir Marijoje.

Apie vieną iš tokių didžių darbų, kuriuos Viešpats nuveikė Marijos pagalba, besiremdamas Dievo žodžiu, vyskupas pakomentavo kiek plačiau: Kodėl Marija skubiai iškeliavo pas savo giminaitę Elžbietą? Beveik visi komentatoriai aiškina, kad Mergelė Marija išsiruošė į tokią pavojingą kelionę tam, kad pasidalintų savo džiaugsmu su giminaite Elžbieta. Tačiau mes galime įžvelgti ir kitą priežastį: Elžbietos šeimoje didžiulė bėda, didžiulė krizė: Elžbieta ir jos vyras – Senojo Testamento kunigas Zacharijas – bevaikiai; vyras išėjo į šventyklą sveikas, o grįžo tapęs kurčnebyliu (negalėjo nė žodžio pratarti). Iš kitos Evangelijos vietos žinome, kad Zacharijas šventykloje turėjęs regėjimą, po kurio prarado kalbos dovaną. Negana to, Zacharijas šventykloje regėjimo metu susiginčijo su angelu ir suabejojo Dievo visagalybe. O kad nekalbėtų nesąmonių ir neskleistų tikėjimo abejonių, Dievas atėmė jam kalbą.

Besikreipdamas į liturgijos dalyvis šiltu, vysk. Algirdui būdingu kreipiniu „brangieji“, jis tada sakė: „nors Elžbietos šeimą ir užgriuvo bėdos: šeima bevaikė, vyras neįgalus ir svyruojantis tikėjime, tačiau ji neliko nepastebėta Dievo apvaizdos. Apie šias giminaitės šeimos nelaimes išgirdo ir Marija, todėl kuo greičiau išskubėjo į Judėjos kalnyno miestą. Vos Marijos sveikinimas pasiekė Elžbietos ausis, iš džiaugsmo šoktelėjo Kūdikis Jos įsčiose. – Čia dar vienas netikėtumas – šalia visų bėdų ir nelaimių prisidėjo žinia apie Elžbietos nėštumą senyvame amžiuje, - kalbėjo vyskupas.

Taigi, daug netikėtų sunkumų ištiko tą šeimą, bet ten buvo Marija, kuri šlovino Dievą ir išsklaidė visas abejones. Viskas baigėsi laimingai: Elžbieta pagimdė Joną Krikštytoją, kunigas Zacharijas įtikėjo Dievo žodžiu ir atgavęs kalbos dovaną taip pat šlovino Dievą. Viskas baigėsi labai palaimingai tik dėl to, kad ten buvo Mergelė Marija, sakė Telšių vyskupas.

Toliau savo pamoksle vyskupas atkreipė dėmesį šiemet minimus šeimos metus. Mergelė Marija yra šeimos moteris, sakė vyskupas. Biblija vaizduoja Mariją visuomet šeimos kontekste. Pirmąjį savo stebuklą Jėzus įvykdo Kanos vestuvėse, nes Marija pastebėjo, kad jauniesiems kažko trūksta. O trūko vyno! Nuo kryžiaus Jėzus savo Motiną pavedė apaštalui Jonui, kuris pasiėmė ją pas save, parsivedė į savo namus (plg. Jn 19,27).

Parsivesti, parsikviesti Mergelę Mariją į savo namus – reiškia svarbų dvasinį judesį, kuriuo norime pasišvęsti dangiškosios Motinos globai. Kai šeima gyvena Viešpaties artumoje, tuomet net ir menki darbai, net ir pilka kasdienybė turi ypatingą vertę. Būtent kasdienybė tampa ta vieta, kur skleidžiasi šventumas, kur prasideda Dievo karalystė. Suprantama, kad galima kasdienybėje įžvelgti tik sunkumus ir gyvenimo rutiną, tačiau Dievas veikia būtent per tai, sakė Telšių vyskupas.

Vysk. A. Jurevičius tuo pačiu atkreipė dėmesį į palaimintojo Teofiliaus liudijimą, kuris turėjo ypatingą santykį su Mergele Marija. Vyskupas priminė, kai Teofilius buvo paskirtas Kaišiadorių vyskupu jis taip kreipėsi į tikinčiuosius: „Marija, amžiams bėgant mums yra parodžiusi ypatingą savo motinišką globą. Šiluvoje apsireikšdama Marija išgelbėjo Lietuvą nuo kalvinizmo, Aušros Vartuose garbinama kaip Gailestingumo Motina – išsaugojo nuo stačiatikybės ir surusėjimo. Taigi ir dabartiniais sunkiais laikais karštai šaukimės į Mariją ir būkime tikri, kad ji iš visų nelaimių išgelbės mus ir mūsų Tėvynę“ (plg. Arkivyskupas Teofilius Matulionis Laiškuose ir dokumentuose, Vilnius 2002, 11-12).

Tokios vilties vedami mes su didžiu džiaugsmu švenčiame Mergelės Marijos išaukštinimą ir žinome, kad Marijos paėmimas į dangų davė pradžią ir visos žmonijos ėmimui pas Dievą, sakė vysk. A. Jurevičius.

Užbaigdamas homiliją, Telšių vyskupas sakė: „Marija buvo toji, kuri visos Bažnyčios vardu pradėjo giedoti šlovinimo giesmę - Magnificat, o visi mes esame didžiulio choro nariai, toliau tęsiantys jos giesmę“ „Mano siela šlovina Viešpatį...“ – Marija buvo tarsi solistė, pradėjusi giesmę, kurią toliau giedoti ėmė visas choras, sakė vyskupas. Taip, nes Marija yra Bažnyčios modelis. Tai reiškia, kad ji yra pirmutinė ir pagrindinė Bažnyčios narė, nes joje tobulai įsikūnijo Bažnyčia. Todėl Šv. Ireniejus, aiškindamas Magnificat, ir sako, kad "Marija giedojo visos Bažnyčios vardu“ (plg. Žodis tarp mūsų 2020, lapkričio – gruodžio mėn.).

Žolinės atlaidai Pivašiūnuose tradiciškai trunka visą savaitę - nuo rugpjūčio 14 iki 22 dienos, žr. 2021 m. programa - Pivašiunai.lt...

Šiais metais Žolinės ašuondieniui Pivašiūnuose atvėrė duris naujos patalpos, skirtos piligrimų susibūrimas bei savanoriams apsistoti. Pastate, kuris iškilo buvusios prieš karą klebonijos ūkinio statinio vietoje, įrengta erdvė agapėms ir konferencijoms, virtuvė, o antrame aukšte – patalpos nakvynei.

Žolinės atlaidų aštuondienio fragmentai...

Kurijos informacija (gt). Nuotraukos – Audronė Anušauskienė.

« atgal